Alternatyvusis ugdymas

- tai nėra ALTERNATYVA mokymuisi, tai – alternatyva ĮPRASTAM ugdymui. Šio ugdymo paskirtis - prisitaikyti prie individualių mokinio savybių, gebėjimų ir polinkių.
Skaityti daugiau...

Apie projektą „Alternatyvusis ugdymas“

Projektas „Alternatyvusis ugdymas“

Projektas „Alternatyvusis ugdymas“ - tai alternatyviųjų ugdymo metodų išbandymas ir įgyvendinimas Lietuvos mokyklose, susijusių teisinių dokumentų atnaujinimas, alternatyviojo ugdymo srityje dirbančių ir dirbsiančių pedagogų rengimas, kvalifikacijos tobulinimas, informacijos apie alternatyvųjį ugdymą sklaida bei pačio alternatyviojo ugdymo populiarinimas mūsų šalyje. 

Projektas yra sudedamoji Mokyklų tobulinimo programos plius dalis. Jį inicijavo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyrius, vykdė ŠMM Švietimo aprūpinimo centras (ŠAC) kartu su partneriu - Panevėžio rajono švietimo centru.

Kodėl šio projekto reikia?

Beveik visose mokyklose yra mokinių, turinčių vadinamų mokymosi motyvacijos, socialinės adaptacijos sunkumų, linkusių iškristi iš nuosekliojo mokymosi sistemos ar dėl socialinių-ekonominių priežasčių nelankančių mokyklų. Tokiem vaikams ir reikia alternatyviojo ugdymo.

Pirmieji alternatyviojo ugdymo žingsniai buvo žengti kuriant jaunimo mokyklas, kurių pagrindinis veiklos principas turėjo būti padėti vaikams „neiškristi“ iš švietimo sistemos. Nenorintys mokytis vaikai turėjo įgyti motyvacijos jaunimo mokykloje ir sugrįžti atgal į vidurinę mokyklą. Praėjus dviem dešimtmečiams matome, kad ši sistema neveikia taip, kaip tikėtasi. Turėdamos reikiamą pasirengimą, materialinę bazę, svarbiausia - tinkamą požiūrį į vaiką, mokyklos vis tik įgijo neigiamą įvaizdį kaip nepažangių ir nedrausmingų vaikų ugdymo įstaigos. Atėję į jaunimo mokyklas vaikai į įprastas mokyklas paprastai nebegrįžta, o dauguma alternatyviojo ugdymo reikalingų vaikų net nepatenka į jaunimo mokyklas, jie mokosi įprastose mokyklose kartu su visais. Taip atsirado poreikis padėti ne tik jaunimo mokykloms, bet ir kitoms bendrojo ugdymo įstaigoms įgyti papildomų žinių, įgūdžių ir įrankių, kad galėtų dirbti su kitokiais vaikais.

Projektas prisidėjo prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo – pereiti prie švietimo struktūros, grindžiamos ne uždarais mokyklų tipais, bet lanksčiomis programomis, diegiant bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, modulius, didinant mokinių mobilumą renkantis mokyklų tipus, programas, jungiant formalųjį, neformalųjį švietimą ir savišvietą, mokyklas atveriant darbo rinkai, išplėtojant jų socialines, kultūrines funkcijas. Projektą įgyvendinant plėtota švietimo paslaugų kokybė ir prieinamumas, tobulinta švietimo sistemos jungtis tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo.

Ko siekta projektu?
Sudaryti sąlygas kuo didesniam mokinių skaičiui įgyti išsilavinimą, atsižvelgiant į jų asmeninius poreikius, lūkesčius bei galimybes, suteikiant švietimo bendruomenei žinių apie alternatyvųjį ugdymą, tobulinant bendravimą ir bendradarbiavimą tarp pedagogų, įvairių sričių pagalbos vaikui specialistų, socialinių partnerių ir tėvų. 

Kam skirtas projektas?
Mokiniams, tėvams, mokytojams, pagalbos specialistams, mokyklų administracijos vadovams, aukštųjų mokyklų dėstytojams.

Produktyvusis mokymasis

Mokymasis mokykloje ir praktikos vietose. Motyvacijos stokojantys jaunuoliai teorines žinias ir praktinius įgūdžius įgyja ne tik klasėje, bet ir individualiai parinktose įmonėse.
Skaityti daugiau...

Tinklinis bendradarbiavimas

„Vieno langelio" principas mokykloje. Atvejo koordinatorius, konsultuodamasis su įvairių sričių specialistais ir socialiniais partneriais, sprendžia mokinio problemą ir suteikia jam reikiamą pagalbą.
Skaityti daugiau...

Komunikacinis modelis

Su mokiniais ne tik kalbama, bet jie išgirstami ir suprantami. Mokykloje pagerinama komunikacija tarp visų jos bendruomenės grandžių: vaikų, tėvų, pedagogų, pagalbos specialistų.
Skaityti daugiau...

sc logo2